Dirvožemio mikroorganizmų bendrijos atlieka esminį vaidmenį palaikant dirvožemio derlingumą ir yra laikomos ekologiniais rodikliais dirvožemio sveikatai įvertinti. Natūralu, kad fizikiniai ir cheminiai dirvožemio aspektai yra gana reikšmingi ir susiję su tinkamu maistinių medžiagų balansu dirvožemyje. Optimalios dirvožemio fizikinės ir cheminės savybės turi įtakos biologiniam aktyvumui ir dirvožemio funkcijoms. Siekiant plėtoti tvarų žemės ūkį ir pagerinti dirvožemio sveikatą, Bioenergy LT teikia efektyvias ir išsamias tyrimų paslaugas, kurios padės nustatyti maistinių medžiagų prieinamumo lygį ar jų poreikį, numatyti derlingumą ir tręšimo pelningumą bei įvertinti dirvožemio būklę pateikiant kiekvieno pasėlio trąšų rekomendacijas.
1. Fizikiniai ir cheminiai dirvožemio tyrimai
Dirvožemio fizinės ir cheminės savybės paprastai laikomos svarbiais kokybės vertinimo rodikliais. Dirvožemio fiziniai veiksniai, tokie kaip spalva, tekstūra, struktūra, tankis ar poringumas, turi įtakos dirvožemio vandens sulaikymo ir ištirpusių mineralinių elementų savybėms bei augalų šaknų įsišaknijimo savybėms, o tai savo ruožtu turi įtakos dirvožemio derlingumo būklei ir augalų augimui. Tuo tarpu dirvožemio cheminės savybės, tokios kaip dirvožemio rūgštingumas (pH), judrusis fosforas (P2O5) ar kalis (K2O), mineralinis azotas (Nmin), dirvožemio organinė medžiaga (humusas) ir pan., daugiausiai įtakos turi augalų augimui ir vegetacijai. „Bioenergy LT“ mokslinių tyrimų laboratorija teikia išsamias tyrimų paslaugas, kurios padės nustatyti jūsų dirvožemio fizines ir chemines savybes.
2. Dirvožemio biologinės įvairovės tyrimai
Dirvožemis yra gyva medžiaga, o mikroorganizmų bendruomenės gyvena sveiko dirvožemio erdvėse, sudarydamos požeminį maisto tinklą. Labai svarbu nustatyti bendrą mikroorganizmų skaičių ir įvertinti jų biologinę įvairovę, atliekamas specifines funkcijas. Šių organizmų įvairovė labai svarbi organinius ir neorganinius junginius (įskaitant nepageidaujamas chemines medžiagas, pvz., pesticidų likučius) paverčiant anglies dioksidu (CO2), humusu ir augalų maistinėmis medžiagomis (pvz., amonio ir fosfato jonais). Be to, polisacharidai ar kt. medžiagos, kurias gamina dirvožemio mikroorganizmai skaidant organines medžiagas (augalų liekanas ir kt.), prisideda prie stabilių dirvožemio agregatų susidarymo, kurie yra svarbūs gerai dirvožemio struktūrai, o abipusiai naudingi augalų šaknų ir dirvožemio mikroorganizmų (pavyzdžiui, ankštinių augalų azoto fiksavimo) ryšiai užtikrina augalų aprūpinimą reikalingomis maistinėmis medžiagomis.
3. Dirvožemio metagenominė analizė
Sausumos ekosistemose augalai sąveikauja su daugybe dirvožemio mikroorganizmų bendrijų, dėl kurių užsimezga tarpusavyje susiję ryšiai, kurie lemia augalų bendrijų produktyvumą, biologinę įvairovę ir ekosistemų daugiafunkciškumą. Metagenomika yra galingas ir daug žadantis metodas, apibūdinantis dirvožemio mikroorganizmų bendruomenės funkcinį potencialą, kuris gali suteikti daugiau informacijos apie dirvožemio sveikatą. Metagenomikos metodai leidžia gauti daugiau informacijos apie dirvožemio mikrobiotos sudėtį ir genetinius mechanizmus bei jų prisitaikymą prie specifinės aplinkos. Atlikę metagenominę analizę galime nustatyti, kokie mikroorganizmai vyrauja dirvožemyje ar augalų mikrobiomo dalyse (pavyzdžiui, rizosferoje, endosferoje ar filosferoje), kokias funkcijas jie atlieka ir būdus, kuriais būtų galima moduliuoti šiuos tarpusavio ryšius.
Norėdami gauti daugiau informacijos apie fizikinius, cheminius ir biologinius dirvožemio tyrimus, susisiekite su mumis: audrius@bioenergy.lt