Dirvožemis – viena svarbiausių mus supančios aplinkos dedamoji. Dirvožemis ir augalai sudaro vieningą sistemą. Dirvožemio degradacija atima iš augalų ekologinį jų egzistavimo pagrindą. Bioenergy LT tikslas – padėti žemdirbiams saugoti dirvožemį, jo struktūrą ir savybes bei įdiegti dirvožemio derlumą didinančias technologijas.
Saugant dirvožemio savybes ir optimizuojant augalų mitybą, svarbus vaidmuo tenka technologijoms, leidžiančioms naudoti biologinį dirvožemio potencialą. Gali kilti klausimas, o kas atsitiks dirvožemiui naudojant jo biologinį potencialą? Dėl to ir diegiame technologijas, leidžiančias valdyti biologinius procesus agrocenozėje, introdukuojant į augalų rizosferą agronomiškai vertingus mikroorganizmų kamienus, stiprinant vertingus arba slopinant neigiamus reiškinius dirvožemyje. Įvertinus daugybės bandymų rezultatus, galima teigti, kad augalų ir mikroorganizmų simbiozė yra augalų gyvybinių funkcijų pagrindas.
Augalų apsirūpinimas azotu tiesiogiai susijęs su azoto fiksacija iš oro. Azoto fiksacija galima naudojant bei skatinant azotą fiksuojančius mikroorganizmus. Nuo jų aktyvumo ir gausos priklauso ne tik augalų mityba, bet ir dirvožemio savybės. Be to, azoto fiksacija – vienintelis būdas aprūpinti augalus azotu, nepažeidžiančiu aplinkos ekologinės pusiausvyros. Azoto bakterijos gali būti simbiontinės ir laisvosios. Dažnai neįvertinama simbiontinių (labiau žinomų kaip gumbelinės bakterijos) azoto bakterijų reikšmė ir sėjant pupiečius, sėklos papildomai neapveliamos specialiais preparatais. Mokslininkai rekomenduoja nepriklausomai nuo simbiontinių bakterijų paplitimo dirvožemyje, pupiečių sėklas inokuliuoti atrinktais bakterijų kamienais. Atrinktos bakterijos būna daug aktyvesnės nei dirvožemyje esančios. Bioenergy LT sukūrė augalų mikrobinį biostimuliatorių Azofix Rhizo, kuriuo galima ne tik inokuliuoti sėklas, bet ir išpurkšti ant dirvos prieš sėją arba po sėjos. Ne mažiau svarbios ir nesimbiotinės azotą fiksuojančios bakterijos, kurių gamtoje yra daugiau nei simbiotinių. Atlikti daugiamečiai tyrimai parodė, kad naudojant azotobakterių preparatą, žieminius kviečius patręšus N120, derlingumas prilygsta tręšimui azotu N160-180. Nesimbiotinės azotobakterės šaknų zonoje padidina bendrojo azoto kiekį bei augalų biomasėje.
Ne mažiau ūkininkų dėmesio sulaukia ir fosforą atpalaiduojančios bakterijos. Tai suprantama, nes išbėrus trąšas, fosforas dėl įvairių veiksnių taip greitai neįsavinamas, o augalai laukti negali – šis elementas jiems reikalingas dar rudenį, kai sprendžiasi augalų produktyvumas. Fosforas pagal svarbą tvirtai užima antrą vietą. Fosforo organiniuose dirvožemio junginiuose vidutiniškai yra 25 – 85 proc. nuo bendro jo kiekio, o vidutiniškai 15 – 75 proc. fosforo randama sunkiai augalams prieinamuose neorganiniuose junginiuose: kalcio, geležies, aliuminio fosfatuose. Nežiūrint, kad bendras fosforo kiekis dirvožemyje gali būti didelis, jis dažnai būna augalams sunkiai prieinamoje formoje. Mobilizuoti fosfatus iš augalams sunkiai prieinamų geležies, aliuminio, kalcio ir organinių junginių gali daugybė mikroorganizmų. Mikroskopiniai celiuliozę ardantys grybai geba mineralizuoti organinius fosforo junginius ir sunkiai tirpius neorganinius junginius. Celiuliozę skaidančius mikroorganizmus galima sugrupuoti tokia tvarka: aktinomicetai, grybai, celiuliozę ardančios bakterijos. Būtent tokią seką sudėliojo gamta ir tai rodo mikroorganizmų svarbą transformuojant sunkiai augalams prieinamus organinius ir neorganinius fosforo junginius. Skirtingų grupių mikroorganizmai teigiamai veikia augalų fiziologinius procesus, vystymąsi ir produktyvumą. Daugelis mikroorganizmų aktyvuoja augimą sudarydami su augalais simbiotinius ryšius arba funkcionuodami laisvai greta augalų šaknų arba net jų paviršiuje. Labai svarbus veiksnys – mikroorganizmų išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos: angliavandeniai, organinės rūgštys, amino rūgštys, antibiotikai stelbiantys fitopatogenų vystymąsi bei junginiai, veikiantys kaip augimo hormonai.
Bioenergy LT konsultantai, rekomenduodami vieną ar kitą sprendimą, visuomet pabrėžia technologinės drausmės ir darbų nuoseklumo svarbą. Pirmiausia vertinamas dirvožemis, o tik po to siūlomos rekomendacijos.