Pasaulinis žmonių skaičiaus augimas yra didelis iššūkis pasaulio aprūpinimo maistu saugumui. Yra didžiulis atotrūkis tarp gamybos ir vartojimo, dėl didėjančio gyventojų skaičiaus ir mažėjančios žemės ūkio paskirties žemės. Todėl per ateinančius kelis dešimtmečius augalininkystė turi būti gerokai intensyvesnė, kad būtų patenkinti augančios populiacijos poreikiai. Cheminės trąšos buvo plačiai naudojamos siekiant sudaryti sąlygas augalininkystės produkcijai užpildyti gamybos ir vartojimo spragas, o tai galiausiai padarė didelę žalą tiek natūralioms ekosistemoms, tiek žmonių sveikatai.
UAB Bioenergy LT pirmieji Lietuvoje pradėjo vykdyti biologinių trąšų naudojimo tyrimus ir diegti biologinių produktų naudojimo technologijas, kad laipsniškai būtų galima optimizuoti arba esmingai sumažinti cheminių trąšų naudojimą žemės ūkio gamyboje, nes biotrąšos turi didelį potencialą pagerinti maisto produktų gamybą ir saugą. Biotrąšos yra medžiagos, kuriose yra įvairių naudingų mikroorganizmų ląstelės, kurios gali tapti svarbiomis pažangaus maistinių medžiagų valdymo technologijų dedamosiomis. Organizmai, paprastai naudojami kaip biologinių trąšų sudedamosios dalys, yra azoto fiksatoriai, fosforo ir kalio tirpikliai arba grybų ir bakterijų mišinys. Šios biologinės trąšos atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį gerinant dirvožemio savybes ir tvarumui, svarbiausia, kad biotrąšos saugo aplinką, nes yra draugiškos aplinkai.
Intensyvi žemės ūkio praktika, pvz., perteklinis tręšimas, pesticidų naudojimas, neigiamai veikia aplinką (šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, dirvožemio degradacija ir vandens tarša). Šiandien daug kalbama, kad tvarumas ir žmonių sveikata labiausiai priklauso nuo cheminių trąšų ir pesticidų naudojimo. Neracionaliai naudojant chemines trąšas, dažniausiai azotą, dalis jų nesunaudojamos, nes neatitinka dirvožemio derlumo, tuomet likučiai maišosi su gruntiniu vandeniu, o tai ne tik sukelia gruntinio vandens taršą bet ir eutrofikaciją.. Ūkininkų svajonė jau seniai buvo pagerinti dirvožemio cheminę sudėtį ir fizinę struktūrą, užtikrinančią būtinų maistinių medžiagų ir vandens prieinamumą augalams, kad padėtų augalų šaknims augti ir išlaikyti aukštą produktyvumą, net esant nepalankioms aplinkos sąlygomis. Mokslininkai atskleidžia ryškią augalų sąveiką su mikroorganizmais, šios augalų augimą skatinančios bakterijos ir grybai atveria tvarios žemės ūkio praktikos strategijas. Šiandien augintojai supranta, kad biologinių trąšų ar biostimuliatorių, kuriuose yra gyvų arba sporinių bakterijų ląstelių, naudojimas, laikomas alternatyvia augalų mitybos strategija, gerinančia augalų augimą ir vystymąsi nepalankiomis aplinkos sąlygomis ekologišku būdu. Manoma, kad biologinės trąšos gali pagerinti dirvožemio sveikatą, pasėlių produktyvumą, tvarumą ir pagerinti dirvožemio aplinką nuo biotinio ir abiotinio streso. Naudojant biostimuliatorius galima efektyviai sumažinti cheminių trąšų ir pesticidų naudojimą, palaikyti reikiamą mikro ir makro elementų bei augalų hormonų kiekį dirvožemyje. Augintojams itin svarbu pasirūpinti dirvožemiu, nes sunku prognozuoti grūdų kainas ir tik sveikas bei gyvybingas dirvožemis gali užtikrinti optimalią augalų mitybą ir užtikrinti augalininkystės ūkių rentabilumą. Bioenergy LT gaminamuose produktuose augalams naudingos bakterijos ir grybai pasižymi daugybe augalų augimą skatinančių fiziologinių savybių, tokių kaip fitohormonų sintezė, fosfatų tirpinimas ir azoto fiksacija. Augintojų ir žemės ūkio specialistų nuomone biostimuliatorių naudojimas yra perspektyvus sprendimas, galintis išspręsti ne vieną problemą susijusią su aplinkos sukeltais stresais. Tinkamu laiku panaudoti produktai padeda kontroliuoti augalų streso hormono etileno kiekį suskaidant jį į α-ketobutiratą ir amonį, naudojant ACC deaminazę, kurią sintetina augalų rizosferos mikroorganizmai. Kuriant biologines trąšas buvo kruopščiai apgalvota, kad dirvožemyje didinant gerųjų mikroorganizmų populiacijos aktyvumą būtų galima kontroliuoti augalų ligų sukėlėjų populiacijos plėtrą, o biostimuliatoriai suaktyvintų augalų apsaugos mechanizmus ir stiprintų augalų imunitetą. Atlikus daugybę tiksliųjų ir gamybinių bandymų jau galima sakyti, kad žemės ūkio tvarumas ir saugi žemės ūkio produkcijos gamybos praktika gali būti pasiekta naudojantbiostimuliatorius. Galima sakyti, kad dirvožemyje apstu mikroorganizmų ir biostimulaitoriai nereikali. Reikia įsidėmėti, kad ilgą laiką buvo taikomos intensyvios technologijos, nekreipiant į dirvožemio mikroorganizmų populiacijos skaitlingumą ir efektyvumą ir dėl patogenų pertekliaus dirvožemyje, natūraliai egzistuojantys mikroorganizmai užtrunka ilgai, kol jie įgyja naudingų savybių. Norint gauti matomą poveikį optimalaus mikrobinio užkrato kiekio prieinamumui, reikalingas augalų augimo skatinimas ir mikroorganizmų populiacijos biologinė kontrolė. Norimo organizmo ir biotrąšų biologinės savybės įgyjamos didinant jų skaičių natūralioje aplinkoje, naudojant jas kaip ekologines ar biotrąšas, kad rezultatai būtų greitesni ir geresni. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad blogųjų mikroorganizmų sukeltas patogeniškumas priklauso nuo augintojų nesugebėjimo sukelti gynybinį atsaką.
