29 Mar 2023

Azoto trąšos – jų svarba augalo mitybai ir vystymuisi

Visiems augalams reikia 17 esminių elementų, kad jie užaugtų iki visiško genetinio potencialo. Iš šių 17 elementų, 14 elementų augalai pasisavina per dirvą, o likusius jie pasisavina iš oro ir vandens. 

Pagrindinės maistinės medžiagos, arba vadinamasis „Didysis trejetas“ yra azotas, fosforas ir kalis. Visos šios medžiagos atlieka pagrindinį vaidmenį augalų mityboje. Todėl dažnai galima sutikti įvairias trąšas, tokias kaip azoto trąšos, kurios papildo dirvožemį šia augalaui reikalinga maistine medžiaga. 

Azoto trąšų svarba augalams

Azotas yra laikomas svarbiausia maistine medžiaga, o augalai pasisavina daugiau azoto nei bet kurio kito elemento. Azotas yra būtinas norint užtikrinti, kad augalai būtų sveiki ir maistingi.. Taip yra todėl, kad azotas yra būtinas baltymų sudarymui, o baltymai sudaro daugumą gyvų organizmų audinių. 

Azoto trąšos išgaunamos ne tik pramoniniu būdu, bet ir iš organinių medžiagų. Žinoma, pramoniniu būdu gaunamos mineralinės azoto trąšos pagrindinė žaliava – sintetinis amoniakas. 

Azoto trąšos – tai nitratų pagrindu pagamintos trąšos. Pagrindiniai produktai, kurie yra gaminami nitratų pagrindu yra tokios trąšos, kaip amonio nitratas ir kalcio amonio nitratas, kurios puikiai tinka daugeliui dirvožemių ir klimato sąlygų. 

Azoto trąšos yra reikalingos augalo vystymuisi, todėl yra svarbu palaikyti normalų azoto kiekį dirvožemyje. Augalas azoto elementą gali pasisavinti per vandenį ir orą. Azoto trąšos yra parenkamos pagal dirvožemio pH, pavyzdžiui, rūgščiuose dirvožemiuose tinka fiziologiškai šarminės azoto trąšos, o mažesnio rūgštingumo arba neutraliuose dirvožemiuose – fiziologiškai rūgščios azoto trąšos. 

Apskritai, nuo dirvožemio kokybės priklauso dirvožemio derlingumas, todėl jame turi būti reikiamas kiekis junginių, tinkama pusiausvyra, kad būtų skatinamas augalų augimas, kai kiti veiksniai, tokie kaip, šviesa, drėgmė ar temperatūra, yra palankūs. Jei yra azoto ir kitų junginių trūkumas, tai augalas gali neišgyventi, todėl tekste toliau aptarsime:

  • Organinės azoto trąšos
  • Mineralinės azoto trąšos
  • Azoto fiksatoriai
  • Azoto tręšimo normos

Organinės azoto trąšos

Organinės azoto trąšos, dar kitaip žinomos ekologinės trąšos, yra biologinės kilmės.. Pagrindinės ir dažnai naudojamos organinės trąšos gali būti mėšlas, srutos, kompostas, žalioji trąša, durpės ir kitos organinės trąšos. 

Organinėse trąšose yra augalų maisto elementai, kurie yra nesuskaidyti ir ne mineraliniuose junginiuose, todėl augalui yra sunku juos pasiimti. Įterpus į dirvožemį organines trąšas, dirvos mikroorganizmai jas pradeda skaidyti, jog augalui lengviau būtų paimti reikalingus elementus, tokius kaip azotą. Todėl galima išskirti tokius etapus, vykstančius skaidymo metu:

  • Mineralizacija. Išskaidomų organinių medžiagų yra išskiriami paprasti organiniai junginiai, kuriuos augalas pasisavina per dirvožemį. 
  • Humifikacija. Susidarančios puvenos padeda pagerinti dirvožemio viršutinį sluoksnį – humusą. Todėl dirvožemis tampa imlesnis vandeniui ir geriau išlaiko mineralinius jonus, kuriuos dėl drėgmės yra sunkiau išplauti. 
  • Atstačius ir pagerinus dirvožemio fizines ir chemines savybes, suaktyvėjusi naudingų mikroorganizmų veikla, leidžia lengviau augalams pasisavinti reikalingą azotą. Organinėmis trąšomis geriausia yra tręšti pavasarį, kaip prasideda vegetacijos etapas, arba rudenį, nuėmus derlių.

Mineralinės azoto trąšos

Kita azoto trąšų forma, kuri yra dažnai sutinkama pramonėje – mineralinės azoto trąšos. Dažniausiai mineralinės trąšos yra pramoniniu būdu gaminamos trąšos, kurių sudėtyje yra augalui reikalingų maistinių medžiagų. Tos maistinės medžiagos yra reikalingos augalų augimui ir vystymuisi. Tokių trąšų sudėtyje galima rasti maistines medžiagas, tokias kaip azotą, fosforą, kalį, kalcį, magnį ir kitus mikroelementus, kurie padeda didinti derlingumą, produkciją ir kitas dirvožemio savybes. 

Mažas augalas

Tokios mineralinės trąšos yra skirstomos pagal elementų kiekį jų sudėtyje. Todėl rinkoje galite sutikti tokias mineralinių trąšų grupes, kaip paprastosios trąšos, kurių sudėtyje yra tik vienas reikalingas elementas arba sudėtinės trąšos, kurių sudėtyje yra du ar daugiau elementų. 

Apskritai, naudojant mineralines azoto trąšas reikia atkreipti dėmesį į naudojamą normą, jog nebūtų per didelis jų perteklius, nes per didelis azoto trąšų kiekis daro neigiamą poveikį aplinkai. Jei naudojamos mineralinės trąšos, kurios turi gyvybiškai svarbų elementą augalo vystymuisi, pavyzdžiui, azotą, tai jos yra naudojamos norint:

  • papildyti natūralaus dirvožemio maistinių medžiagų kiekį, taip keliant augalų poreikį didesniam derliaus potencialui;
  • kompensuojant maistinių medžiagų praradimą augalų šalinimo metu;
  • pagerinti dirvožemio sąlygas naujiems pasėliams auginti. 

Azoto fiksatoriai

Azotas, kaip jau minėjome anksčiau, yra vienas iš plačiausiai gamtoje pasklidusių elementų, nes tai daugiausiai atmosferoje esančių dujų. Nors azoto nėra mineralinėse formose, tokiose kaip fosforas ar kalis, jo daugiau yra organiniuose junginiuose. Dirvožemio pagrindo azotas patiria daug sudėtingų biologinių transformacijų, dėl kurių sunku jį valdyti. 

Kadangi daugelis augalų medžiagų apykaitos procesų priklauso nuo azoto, todėl tinkamas jo kiekio palaikymas dirvoje yra svarbus dalykas. Tam yra reikalingos trąšos, kurios akivaizdžiai prisideda prie tinkamo maisto augalui tiekimo išlaikymo. 

Apskritai, reikia atsižvelgti į azoto trąšas ir jas tinkamai valdyti bei jas įterpti tokiais būdais, kur jos gali būti naudingiausios sveikam augalų augimui palaikyti. Žinoma, azoto trąšų nauda turi būti subalansuota su žalingu poveikiu aplinkai. 

Todėl norėdami pasiekti optimalų augalų augimą, bet ir mažiau kenkti aplinkai, galima naudoti azoto fiksatorius. Tokie azoto fiksatoriai padeda efektyviai įsisavinti atmosferos azotą. 

Bioenergy LT gamina ekologiniams ūkiams pritaikomus azoto fiksatorius: Azofix Plus, Azofix Alfafa ir Azofix Rhizo.

Azofix Plus. Šis fiksatorius efektyviai fiksuoja atmosferos azotą ir užtikrina augalų mitybinius poreikius. Mikrobinis biostimuliatorius tinka įvairiems augalams, tokiems, kaip javai, rapsai, cukriniai runkeliai, daržovės, vaismedžiai ir kiti augalai. 

Azofix Alfafa. Šio fiksatoriaus pagalba sustiprinsite simbiotines asociacijas. Taip pat susiformuoja didesnis simbiotinių bakterijų kiekis liucernos šaknyse. Preparato pagalba užtikrinsite augalų mitybos poreikius.

Azofix Rhizo. Šio fiksatoriaus pagalba skatinama azoto fiksacija reikalingų gumbelių formavimuisi pupinių augalų šaknyse. Todėl šios biostimuliatorius tiks tokiems augalams, kaip pupos ir žirniai. 

Azoto tręšimo normos

Žinome, jog azoto svarba augalų mitybai yra neginčijama. Nors augalas iš atmosferos azoto pasisavinti negali, tai padaro dirvoje esantys mikroorganizmai, kurie fiksuoja azoto elementą ir perduoda jį augalui, jog šis galėtų maitintis. 

Jei dirvožemyje yra azoto trūkumas, tai reikia tręšti azoto trąšomis. Tačiau dėl žalingo poveikio aplinkai, augalų tręšimas mineralinėmis azoto trąšomis turi atitikti nustatytas normas. 

Tręšiant žieminius ir vasarinius rapsus, tokių trąšų norma yra nustatoma pagal norimą gauti derlių. Pavyzdžiui, vienai tonai žieminių kviečių  reikės 25-30 kg/ha azoto. Todėl iš reikiamo azoto kiekio norimam derliui reikia atimti po priešsėlio likusį azoto kiekį ir gausite tręšimo normą.

Atkreipkite dėmesį, kad rapsai rudenį sunaudoja nemažai azoto, o jo stoka gali paveikti jų peržiemojimą. Todėl pavasarį privalote pirmasis tręšimas turi būti su trąšomis, kurių sudėtyje yra nitratinio azoto.  Kitų kultūrų tręšimo norma azotu taip pat yra apskaičiuojama, kai reikiamo azoto kiekio yra atimamas priešsėlio likutinis azotas. Tačiau nepamirškite, jog per didelis azoto kiekis ar viršyta jo norma, gali sudaryti per didelį alfa-amino kiekį dirvoje.