Specialistai įžvelgia, kad labiausiai kenčia energijos ištekliams imlus trąšų sektorius, augintojai taip pat sako, kad jau daugiau kaip pusmetį patiriantys neapibrėžtumą. Kai tik pradėjo brangti dujos, didėjo ir trąšų gamybos kaštai, suprantama ir jų kaina, o ėmus stoti trąšų gamykloms, kaip bebūtų keista atsirado jų stygius. Augintojai labiausiai nerimauja, kad reikės mažinti trąšų normas, o mažesnių tręšimo normų padarinius atsiskleidė prastesnė nei ankstesniais metais, žieminių kviečių kokybė. Manykime, kad tame tiesos kažkiek yra, bet gal daugiau įtakos turėjo tai, kad dalis augintojų nebuvo pasiruošę mažinti trąšų normas. Intensyvios auginimo technologijos paremtos mineralinėmis trąšomis ir augalų apsaugos priemonėmis, o apie dirvožemio būklę ir galimybę padidinti trąšų efektyvumą pagalvoja tik nedidelė dalis augintojų. Tačiau lengviau nebus, įtampa trąšų rinkoje neslūgsta, nes ateities prognozės dėl dujų kainų nieko gero nežada. Ekonomistai sako, kad neaišku, kaip keisis trąšų kainos ir ar jos bus adekvačios. Dabar galima tik spėlioti kaip keisis situacija trąšų rinkoje, daugelis sako, kad belieka laukti, mes tai visuomet sakome, kad reikia veikti, nes grūdų kainos tirpsta, o jei trąšos brangs, kaip bus išsaugoti ūkių ekonominius rodiklius? Tuo labiau, kad analitikai sako – tikėtis, kad trąšų kainos galėtų nedidėti ar net sumažėti, nėra pagrindo.
Eilę metų kalbame, kad maistinių medžiagų valdymas dirvožemyje vaidina svarbų vaidmenį gerinant lauko augalų auginimo sąlygas ir didinant produktyvumą, ypač smulkiuose ir vidutiniuose ūkiuose. Kodėl pirmiausiai dirvožemis? Dirvožemio savybių valdymo praktika labai skiriasi dėl didelių dirvožemio, meteorologinių sąlygų, auginimo technologijų ir ūkininkų socialinių bei ekonominių sąlygų skirtumų, dėl kurių to paties ūkio laukuose skiriasi dirvožemio apsirūpinimas maistinėmis medžiagomis. Analizuojant tręšimo technologijas ūkiuose pastebime, kad įprastose tręšimo rekomendacijose dirvožemio savybių skirtumai fiksuojami nepakankamai arba į juos visai neatsižvelgiama. Ilgą laiką tręšimo normos buvo parenkamos regionui ar rajonui, neatsižvelgiant į konkrečios vietovės dirvožemio ir meteorologines sąlygas, auginimo technologijas, augalų veisles ir kt., tokių atvejų dar pasitaiko ir dabar, kai tręšiama pagal bendrines rekomenduojamas normas vadovaujantis vadovėlinėmis tiesomis. Tokios rekomendacijos dažnai lemia žemą maistinių medžiagų naudojimo efektyvumą ir sumažėjusį ūkio pelningumą, taip pat didinama rizika aplinkai, dėl nepanaudotų maistinių medžiagų emisijos arba išplovimo. Remdamiesi moksliniais tyrimais, vietos ir tarptautinėmis inovacijomis sakome, kad šiuolaikinės ūkininkavimo technologijos yra tarpusavyje susijusių sprendinių kompleksas. Visos agrotechninės, melioracijos ir organizacinės priemonės, skirtos efektyviam dirvožemio naudojimui, išsaugojimui ir derlingumo gerinimui bei taikomų technologijų tvarumo užtikrinimui. Mūsų nuomone ūkininkavimo technologijos turėtų būti zoninės ir užtikrinančios svarbiausio, augalų produktyvumą, vietos sąlygomis ribojančio veiksnio deficito pašalinimą. Dirbdami su savo partneriais ūkininkais skatiname pasitikėjimą naujovėmis jų plėtra ir technologijų, kurios padidina augalų produktyvumą ir užtikrina tvarų žemės ūkio intensyvinimą. Įmonėje įdiegta daug novatoriškų ir veiksmingų technologijų, įmonėje gaminamus mikrobiologinius produktus galim vadinti išmaniosiomis trąšomis, nes bakterijos „išsilaisvinusios iš produkto“ vykdo kontroliuojamą maisto medžiagų atpalaidavimą arba kaupimą ir padidina maisto medžiagų iš dirvožemio įsavinimo efektyvumą. Žemės ūkyje naudojamų mikroorganizmų biotechnologija, integruojant juos į naudingą augalų ir mikroorganizmų sąveiką, yra perspektyvus tvarus sprendimas didinant žemės ūkio gamybos efektyvumą. Simbiotinės naudingų mikroorganizmų sąveikos pažanga paskatino veiksmingų mikrobiologinių produktų kūrimą ir komercializavimą, įmonėje gaminami produktai sėkmingai pagerino augalų produktyvumą ir prisitaikymą prie aplinkos pokyčių. Šiandien manoma, kad mikroorganizmų pagrindu pagaminti produktai yra vieni iš pagrindinių žemės ūkio dedamųjų, gerinančių augalų produktyvumą ir prisidedančių prie tvarių agroekosistemų. Tai komponentas, sujungiantis įvairius mikroorganizmų pagrindu pagamintus bioproduktus, kurių biologinis aktyvumas yra būtinas norint stimuliuoti ir pagerinti sudėtingus augalo, mikroorganizmo ir dirvožemio biologinius procesus. Brangstant žemės ūkio gamyboje naudojamiems ištekliams, mums svarbu, kad gaminamuose produktuose esantys mikroorganizmai gali paskatinti augalų augimą įvairiais biocheminiais reguliavimo būdais, įskaitant manipuliavimą augalų hormoniniais signalais, patogeninių mikroorganizmų prevenciją ir dirvožemyje esančių maistinių medžiagų biologinio prieinamumo didinimą. Tiesioginiai mechanizmai paprastai palengvina išteklių (t. y. N, P, K ir esminių mikroelementų) įsavinimą, moduliuoja augalų hormonų biosintezę ir aktyvuoja įvairias molekules, palengvina augalų augimą ir vystymąsi. Aktyvavus dirvožemyje mikroorganizmus galima nustatyti netiesioginius mechanizmus, kuriais rizosferos mikroorganizmai gali skatinti augalų augimą susijusį su įvairių fitopatogenų slopinamojo poveikio mažinimu. Daugybė tyrimų ir praktikos patirčių Kėdainių, Klaipėdos bei Panevėžio raj. 2021-2022 m. parodė, kad naudojant Bioenergy LT įmonėje pagamintus mikrobiologinius produktus galima sumažinti mineralinių trąšų normas, o pasiekus tam tikrą dirvožemio derlingumo ir biologinio aktyvumo lygį galima kai kurių elementų atsisakyti, tačiau trąšų mažinimas turi vykti prižiūrint įmonės specialistams.
