Skubėjimas dirbti žemę arba sėti vasarinius javus neįvertinus aplinkybių, gali sukelti nepageidaujamų reiškinių. Daugelis vasarinių augalų nemėgsta suspaustos ar šaltos žemės. Pasėjus sėklas į fiziškai subrendusį dirvožemį, jos daug greičiau ir tolygiau sudygsta, suformuojami produktyvesni pasėliai.
Daugelis pirmiausiai sėja žirnius ir pupas. Tačiau šie augalai taip pat jautrūs dirvožemio temperatūrai ir drėgniui. Šaltame ir menkai kvėpuojančiame dirvožemyje nesivysto gumbelinės bakterijos.Nuo ankstyvo pavasario raginame žemdirbius sėklų apvėlimui ar išpurškimui ant dirvos rinktis Rhizobium bakterijų preparatą Azofix Rhizo. Pupinių augalų šaknys išskiria fermentus, kurių dėka aplink šakniaplaukius pradeda kauptis bakterijos. Panaudojus Azofix Rhizo ir tinkamai įterpus augalines liekanas, dėl suaktyvėjusios gumbelinių bakterijų veiklos gerokai sumažėja CO2 emisija. Pastarųjų metų darbai parodė, kad gumbelinės bakterijos gali įsisavinti ne tik organinę, bet ir nedidelius kiekius mineralinės CO2 formos anglies. Mokslininkai mano, kad normaliai azoto fiksacijai reikia dirvožemyje palaikyti 3–4 proc. CO2 koncentraciją. Siekiant sumažinti anglies dioksido emisiją dirvožemyje ir tuo pačiu atmosferoje, rekomenduojama suaktyvinti pupinių augalų biologinio azoto fiksacijos procesus ir pagerinti azoto iš atmosferos fiksaciją. Kai kuriose šalyse naudojant biologinius preparatus azoto fiksacijos rodikliai pakankamai aukšti ir siekia vidutiniškai 140 – 160 kg atmosferos N ha-1.
