29 Apr 2023

Kalis – trečiasis elementas, bet labai svarbus

Kalis yra vienas iš gausiausiai pasisavinamų esminių makroelementų, taip pat vaidinantis gyvybiškai svarbų vaidmenį augalų augime ir metabolizme. Dirvožemio kalio atsargos paprastai yra didelės, tačiau nemaža jo dalis yra netirpių kalio mineralų pavidalu, o nedidelė kalio dalis yra prieinama augalams dėl lengvai augalams prieinamos formos, kurią absorbuoja tiesiogiai augalų šaknys. Dirvožemyje keletas mikroorganizmų paverčia turimą kalio formą iš augalams nepasiekiamų formų. Taigi, kalį tirpinančios bakterijos gali padidinti kalio prieinamumą dirvožemyje ir vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant kalio atsargų balansą, tokiu būdu  mikroorganizmai gali padėti augalams vykdyti fiziologines funkcijas, dirvožemiuose, kuriuose yra ribotas kalio kiekis, ir sumažinti kalio pagrindu veikiančių cheminių trąšų poreikį.

Kalis yra viena dinamiškiausių augalų maistinių medžiagų, atsakingas už įvairią augalų gyvybinę veiklą. Jis sustiprina antioksidacines reakcijas ir suaktyvina kelių medžiagų apykaitos procesus (fotosintezė, baltymų sintezė, fermentų aktyvinimas, osmoreguliacija, katijonų ir anijonų pusiausvyra, energijos perdavimas) ir daugelį kitų  augalams gyvybiškai svarbių procesų. Jei augalai nejaučia kalio deficito, padidėja jų atsparumas  ligoms, kenkėjams ir išorinių veiksnių stresui.  Eksperimentais nustatyta, kad kalio panaudojimas ir jo įsisavinimas sąveikauja su įvairių kitų maistinių medžiagų prieinamumu ir įsisavinimu. Jo gausu dirvožemyje, taip pat naudojamos mineralinės trąšos, tačiau tik 1–2 % kalio prieinamas augalams, o likusi dalis yra surišta su kitais mineralais, todėl augalams nepasiekiamas. Augalų  poreikis kaliui skiriasi priklausomai nuo augalų rūšies, veislių, derliaus potencialo ir augalų augimo tarpsnio.

Vegetatyviniu laikotarpiu augalų poreikis kaliui yra didelis, todėl pasisavinimas gali siekti iki 10 kg/ha ir daugiau per dieną. Pastaraisiais metais didelę reikšmę įgavo augalų – dirvos ir mikroorganizmų sąveika. Nenuginčijama, kad mikroorganizmai maistines medžiagas prieinamas augalams gali padaryti įvairiais būdais. Mikroorganizmų gausu dirvožemyje ir jie yra tiesiogiai susiję su augalais ir veikia kaip veiksmingos biotrąšos, gerinančios žemės ūkio augalų produktyvumą, tausodamos aplinką ir gerindamos dirvožemio derlingumą. Šiandien ne tik mokslininkai, bet ir augintojai supranta, kad šaknų rizosferos zona tapo biologiniu tašku dirvožemyje.

Mikroorganizmai tirpina netirpų kalį į tirpias formas ir skatina augalų augimą bei derlingumą. Kalio tirpinimą atlieka daug saprofitinių bakterijų ir mikroskopinių grybų. Rizosferos mikroorganizmai savo naudinga veikla prisideda prie biologinių ir fizikinių cheminių dirvožemio rodiklių, taip pat slopina įvairių patogenų veiklą, gerina dirvožemio maistinių medžiagų balansą, nes gamtoje nerasime, kad kas nors būtų išbalansuota, augintojams labai svarbu, kad šie mikroorganizmai tuo pačiu gerina dirvožemio struktūrą.

Kodėl naudinga naudoti kalį mobilizuojančias bakterijas? Kalio mobilizaciją dirvožemyje veikia daugelis aplinkos veiksnių, įskaitant dirvožemio rodiklius, tokius kaip fizinės ir cheminės savybės, pH, taip pat įvairios mikroorganizmų grupės, tokios kaip rizosferos bakterijos ir mikoriziniai grybai, ir augalų šaknų eksudatų sudėtis, negalime įvertinti visų veiksnių neigiamai veikiančių kalio prieinamumą augalams, bus galima ramiau miegoti panaudojus biologinį produktą Bacto-K. Galime sakyti, kad dirvoje yra šių bakterijų. Tai tiesa, bet  kalį tirpinančios bakterijos yra visur paplitusios, dėl to jų skaičius skiriasi priklausomai nuo dirvožemio tipo bei aplinkos veiksnių. Netirpios ir fiksuotos kalio formos tampa prieinamos tirpioje formoje mineralizacijos procese, kurį atlieka kalį tirpinantys mikroorganizmai, esantys produkte Bacto-K,  todėl augalai tirpias formas lengvai pasisavina. Šie mikroorganizmai aktyviai dalyvauja kalio tirpinimo procese ir išskiria kalį iš kalio turinčių mineralų dirvožemyje, kuris yra lengvai prieinamas augalams. Neigiamas kalio balansas augaluose atsiranda dėl to, kad augalai netenka vidutiniškai 1,5 karto daugiau kalio nei azoto. Kai trąšų rinkoje tiek neapibrėžtumo, atsisakyti kalį mobilizuojančių bakterijų paslaugų būtų netoleregiška, nes kalis yra vienas pagrindinių subalansuoto tręšimo ramsčių.