Fosforas – vienas svarbiausių elementų augalų mityboje
Fosforas yra esminis augalų elementas, todėl svarbu dar kartą priminti jo naudą ir reikšmę. Augalai įsisavina fosforą anijonų pavidalu – H₂PO₄⁻ arba HPO₄²⁻, kilusių iš ortofosforo rūgšties ar kitų fosforo rūgščių po jų hidrolizės. Patekęs į augalą, fosforas įsitraukia į įvairius organinius junginius.
Ypač svarbi jo funkcija sėklose – ten fosforas kaupiasi kaip atsarginė medžiaga ir naudojamas dygimo metu. Jo taip pat yra vitaminuose, fermentuose bei kituose fiziologiškai aktyviuose junginiuose.
Fosforo vaidmuo augale
Fosforas atlieka išskirtinį vaidmenį augalų energijos apykaitoje, dalyvauja ląstelių dalijimosi, dauginimosi ir medžiagų apykaitos procesuose. Jis būtinas fotosintezei, kvėpavimui, angliavandenių apykaitai, taip pat svarbus cukrų ir krakmolo kaupime.
Fosforas dalyvauja ir azoto junginių apykaitoje, todėl tręšiant svarbu išlaikyti tinkamą azoto ir fosforo balansą.
Kur fosforas kaupiamas augale?
Daugiausiai fosforo sukaupiama reproduktyviniuose organuose bei jaunuose, aktyviai augančiuose audiniuose, kur vyksta intensyvi sintezė. Iš senų lapų fosforas pernešamas į aktyviai augančias zonas, todėl trūkumo požymiai pirmiausia pastebimi ant senų lapų.
Fosforo trūkumas pasireiškia lėtesniu augimu, pavėluota branda, prastesne derliaus kokybe ir mažesniu produktyvumu.
Kritinis laikotarpis – augimo pradžia
Augalai jautriausi fosforo stygiui vegetacijos pradžioje, kai šaknys dar nėra pakankamai išsivysčiusios. Svarbu suprasti, kad vėliau padidinus tręšimo normas ne visada įmanoma kompensuoti fosforo trūkumą, todėl ankstyvas fosforo prieinamumas – kritinis veiksnys augimo ir derliaus formavimuisi.
Fosforas dirvožemyje – prieinamas tik iš dalies
Dauguma fosforo dirvožemyje yra augalo nepasiekiamuose junginiuose – tiek mineraliniuose, tiek organiniuose. Šie junginiai pereina į augalams prieinamas formas labai lėtai.
Nors bendras fosforo kiekis dirvožemyje gali būti didelis, realiai augalo pasisavinamo fosforo kiekis yra labai ribotas, todėl reikia papildomo tręšimo. Tačiau ir trąšų efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių – dirvožemio pH, temperatūros, biologinio aktyvumo, dirvožemio kiečio.
Kiek fosforo sunaudoja pasėliai?
Per visą vegetaciją augalai vidutiniškai sunaudoja apie 20–60 kg P₂O₅/ha. Daugiausia fosforo kaupiasi grūduose, todėl su derliumi jis negrįžtamai pašalinamas iš lauko.
Fosforo atsargas galima atkurti tręšiant mineralinėmis trąšomis ar aktyvuojant dirvožemyje esančius, bet augalams neprieinamus fosforo junginius. Didinant azoto normas, didėja ir fosforo poreikis, todėl fosforo prieinamumo užtikrinimas tampa dar svarbesnis.
Fosforas – ypač svarbus žieminiams rapsams
Žieminiams rapsams fosforas yra vienas iš svarbiausių maistinių elementų, ypač vegetacijos pradžioje. Nuo pat sėjos fazės šis elementas būtinas šaknų vystymuisi, augimo energijai bei stiprių augalų formavimuisi prieš žiemą. Jei augalai jau pradžioje negauna pakankamai fosforo, jų vystymasis sulėtėja, o atsigavimas pavasarį būna lėtesnis, silpnesnis, kas tiesiogiai lemia mažesnį derliaus potencialą.
Rapsai, kaip augalas su dideliu biomasės formavimo pajėgumu, ypatingai jautriai reaguoja į fosforo trūkumą, todėl svarbu užtikrinti šio elemento prieinamumą iškart po sėjos.
Vienas efektyviausių sprendimų – naudoti biologinį preparatą Fosfix Premium, kuris padeda aktyvuoti dirvožemyje esančius, augalams neprieinamus fosforo junginius. Šiame produkte esančios bakterijos 20–30 dienų aktyviai dirba dirvožemyje, atlaisvina fosforą ir leidžia augalams jį įsisavinti būtent tuo laikotarpiu, kai to labiausiai reikia – pradiniam augimui ir stiprių šaknų formavimuisi.
Tokios priemonės leidžia ne tik efektyviau panaudoti esamus dirvožemio resursus, bet ir padeda sumažinti priklausomybę nuo didelių fosforo trąšų normų, gerinant bendrą tręšimo efektyvumą ir tvarumą.
